Prisirišti, paskelbti ar tviteriuoti savo kelią per dykumos nuotykį man visada atrodė šiek tiek prieštaringai; ar ne viena iš priežasčių išeiti į gamtą vis dėlto atsitraukia nuo viso šio dirbtinio elektroninio šlamšto? Taip, žinoma, ir aš esu kaltas dėl keisto flirto su „Facebook“ iš krūmo, bet vėliau visada jaučiuosi toks purvinas.
Anksčiau, nemokama programa, sukurianti socialinį ratą lauko entuziastams, nepakeis mano jausmo dėl „Tweeting“ iš tako, bet bent jau gali priversti mane arčiau pusiausvyrą vartydami stalus, įkvėpdami mane išeiti ten (berniukas, ar tos nuotraukos nuostabios), o lauke viešinti savo socialinę žiniasklaidą, o ne kitaip aplinkui.
Jei kada nors būtų apdovanotas medalis už labiausiai stulbinantį klaidingą pavadinimą, „iPhone“ rimtai ginčytųsi dėl aukso; maža stiklo plokštė yra užpildyta naudingomis funkcijomis, todėl jos pavadinimo „telefono“ elementas yra juokingai klaidinantis. Apsvarstykite, kokius vaidmenis mano „iPhone“ atliko per daugelį metų: dviračių kompiuteris; bėgimo partneris; navigatorius; dykumos žvalgas; išgyvenimo vadovas; oro patarėjas; ir vaizdinis pasakojimo įrankis, jau nekalbant apie tai, kad visus šiuos nuotykius galima įgarsinti pagal muziką. Taip, taip pat skambina.
„IPhone“ yra pati būtiniausia aparatinė įranga nuo tada, kai žmogus atrado aštrias uolas. Problema ta, kad „iPhone“ taip pat yra trapus silpnas, lengvai sugadinamas aštrių uolų, gravitacijos ar vandens - dalykų, kurie egzistuoja gausiai būtent tose vietose, kur norėtumėte nuotykiams naudoti „iPhone“ su.
Žmonės adresu „LifeProof“tačiau pripažino šį paradoksą ir mano, kad turi sprendimą. Jie sugalvojo protingų, gerai suplanuotų, konkrečiai misijai būdingų egzoskeletų, kurie veikia kaip besiūlė, modulinė sistema, suprojektuota aplink šarvus: lanksti, atspari smūgiams, visiškai sandari (taip, vandensįrodymas) „iPhone 4/s“ dėklas. Ir dažniausiai tai veikia puikiai.